paprasti stiklainio nuotykiai paprastais laikais

2012 02 08 – data kai senam Kėdainių koncervų fabriko agurkų stiklainiui išaušo pirmoji naujo gyvenimo diena. Stiklainis sintezavosi su Mako bulvyčių maža porcija ir taip gimė legendinis herojus, kėliaujantis per pasaulį ir patiriantis įvairiausius nuotykius.

Nors nieko stebuklingo per mėnesį mes dar nenuveikėme, tad apžvelkime kaip paaugo mūsų augintinis.

Šioje nuotraukoje matote kaip jis atrodė prieš mėnesį laiko. 

Kaip matote dar šiltos bulvytės patogiai įsitaisiusios šviesiame stiklainyje.

Taip jos atrodo šiandien.

Kaip galitė matyti bulvytėms mėnuo gyvenimo išėjo tik į naudą. Jos atrodo daug traškesnės. 9/10 Definitely would eat.

Kadre iš arčiau matosi, kad stiklaini iš vidaus aptrauktas kažkokiu tai rūku. Pagal mane tai gali būti arba kvapnus bulvyčių aromatas arba mūsų herojaus gimusi siela. Bet kuriuo atveju tai veržiasi lauk. Dangtelis gerokai išsipūtęs.

Dėl aktyvaus gyvenimo būdo bulvytės iššoko iš savo sijonėlio ir jų gražinti ten niekaip nepavyks.

Buvo kuris laikas kol mūsų gerbėjai nesulaukė iš mūsų žinių. Galiu nuraminti. Pastarosios pora savaičių man ir mano ištikimam draugui Jerominimui (tokį vardą daviau mūsų stiklainiui) buvo kaip niekad turiningos. Pradėkim nuo šiandien. Šiandien vis dar vasaris, o vasaris yra Juozo mėnuo. Juozas šį mėnesį švenčia gimtadienį ir jau ketvirta diena kaip mes su stiklainiu keliaujame per įvairias landynes ir prastos reputacijos įstaigas.

Šiandien mažai trūko kol alkoholikai atdarys užanspauduotą stiklainį ir savo samagoną užkąs traškiomis bulvytėmis. Laimei kažkas atnešė agurkų ir mūsų pagrindinis herojus savo dabartinę būseną išsaugojo dar vienai dienai.

Šis savaitgalis buvo tikrai ypatingas mūsų stiklainiui. Jis pažino tikras moteris. Dvi Vilniaus universiteto krepšinio rinktines gynėjas – Karoliną ir Moniką, lenkaitę Agatą ir jos draugę Ernestą, dar buvo tokia Laura. Visgi ne vienai jai neprilygo Dei’.

Rusaitė su kilmingais prancūzų protėviais pranoko visus jų kerus ir šias abiejų mūsų, blogo rašytojo ir bulvyčių, sąmonėje nutrėmė jas į oblivioną. Prieš tai taip pat buvo veiksmo. Šimtadienis. Kiekvienam moksleiviui jis reiškia vis ką kitą. Pastariesiems pakeliaviams šis reiškė paskutinę girtą akimirką kai dar gali išreikšti jausmus vienas kitam. Štai truputis konpromato.

Verta pastebėti, kad tą kart bulvytėm joks pavojus negrėsė. Tai ne vargšai studentai burnoj nieko neturėję. Dvyliktokai išlepinti mamų ir jų kotletų ir mišrainių net nežiūrėjo į vargšes bulvytes.

Ir galiausiai Jerominas nukeliavo į Lietuvos atvirojo ralio čempionato antrąjį etapą Žemaitijoje.

Gaila, bet čia žemaitės, užgrūdintos plieno ir sunkaus darbo buvo šaltos ir nepajudinimos, tad apie jas pikantiškų istorijų nepapasakosiu. Visgi nugirstas pokalbis Rietave:

Vyras pasakoja žmonai:

-Šindein jau keturias pūsles alaus išgėriau.

-Nu i rada kou pasigėrt – atsako močia- aš išgerčiau do jaščikus brendžiaus tada gal i gėrčiaus. Dabar kap klouns atruoda. Ketri bambalią i da stuovi.

– Ta ne ne. Aš či tik ka mon galva neskaudėtom po vakar. Ta vėliau vakare da ne teik išgersiu.

Taip pat keletas nuotraukų vizualijų megėjams. Gaila, bet krepšininkės nusičiupo fotoaparatą ir savo smegenimis išsiaiškino kaip ištrinti visą kompromatą kuriame jos figuruoja.

Ir šiaip, neabejotinai gražiausia sutikta mergina mūsų su sloininku , tame tarpe ir jūsų gyvenime.

Iki kitos savaitės.